Can art reboot Humanism?

Comments Off

By Laura Dzelzyte - esthete

The question was asked by Ben Davis on ArtInfo after the conference of “Seven on Seven”, which looks to combine art and technologies.  The proposition is clear – technology dehumanises us. As highlighted by Nicholas Carr in his book “The Shallows,” constant exposure to smartphones and computers is rewiring the brain in such a way as to destroy our ability for deep thinking and perhaps feeling. Can art make us more human again?

Compassion and Humanism was the theme that I carried with me during the whole weekend.

I visited exhibition of the Crisis Commission, at Somerset House, which aims to tackle homelessness through art.

The truth of the matter is that the art works were rather representational of the artist – assort of insurance that cash at the auction will be raised at Christie’s on 3 May.

Tracey Emin was very generous by donating “Deep Blue III” and “Deep Blue IV”, a fast hand – blue guache on paper images of a naked woman reclining - rather attractive characteristic pieces of Emin’s work as well as her neon Trust Myself and Trust Me. These were noted by some arts critics as highlights of the exhibition.

But I rather preferred Nathan Coley’s Burn the Village, Feel the Warmth, 2012. A light box sign which oozes darkness was one of my favourite. Burn the Village, Feel the Warmth could have easily been a phrase said by one of Dostoyevsky’s characters. It is full of darkness and bitterness of an abandoned and confused person, although it comes from an old African proverb that goes: ‘If the young are not initiated into the village, they will burn it down just to feel its warmth’. It invoked the question whether exposing the resentment and disappointment of a homeless and unloved, make us feel for the cause?

Can we be threatened into humanism through art?

Nika Neelova’s sculpture, which features series of decontextualised cast doors (some shattered) suspended in an eclectic fashion, uses the sense of emptiness and melancholy rather than fear to discuss homelessness. Instead of signalling hope, home and entrance to the future, black doors hang lonely in the air without frames and explicitly lead to nowhere - a very vocal expression of broken promises.  Neelova‘s installation, to my mind, was the true highlight, containing the nucleus of the Crisis exhibition theme, much more than some of the other attention grabbing works that felt typical representations of some of the celebrity artists rather than immediately relevant to the cause of homelessness.

There was an open book by the exit door to leave the bids for the art. Bids were in the range of few hundred British pounds. Rather disappointing, I thought. Let’s hope “the bling“ of Christie’s will attract money to address homelessness – the issue, that many say, is too often swept under the carpet.

Su gimimo diena!

Comments Off

Ar žinojote, kad prieš 537 metus kovo 6 d. gimė Mikelandželas?

O štai taip atrodo Davido skulptūros kopija keliaujanti Niujorko gatvėmis. Turkų menininko Serkan Oskaya kūrinys “David (inspired by Michelangelo)” du kartus didesnis už orginalą ir pagamintas iš aukso. Jis bus eksponuojamas parodoje “DOUBLE [copies, fakes and replicas]“.

Beje, įdomi detalė - turkų menininkas orginalios Mikelandželo skulptūros niekada nėra matęs.

Mano 2011 metai

Comments Off

Kaip ir kasmet, trumpai įvertinu prabėgusius metus ir tai, kas man įsiminė, paliko įspūdį, nustebino, sužavėjo.

METŲ CITATA

  • “Skonis neatsiranda iš niekur. Jis gimsta iš įtakos, minta geismu ir yra palaikomas žiniomis.” (Robert Murphy)
METŲ SUSITIKIMAI

METŲ PARODOS

METŲ FILMAI

METŲ MUZIEJAI

METŲ KELIONĖ

  • Kelionė po Normandiją, kurioje negali išvengti impresionistų paveiksluose matytų vaizdų. Nuotraukos iš kelionės
  • Ir žinoma kelionė į Paryžių. Nuotraukas rasite čia ir čia.

METŲ PRARADIMAI

METŲ MENO KŪRINIAI/(kažkodėl šiais metais man įsiminė laikrodžiai)
  • Felix Torres Gonzalez “Perfect Couple”
Ir kaip visada, pabaigai straipsnis apie aukcionuose brangiausiai parduotus meno kūrinius 2011 m. Jį rasite čia.

Su šventėmis! Lai dangus neriboja jūsų svajonių!

Kaip atrodo šiuolaikinis Saudo Arabijos menas?

Comments Off

Amsterdame aplankiau kiek neįprastą muziejų, kuriame eksponuojame Aarnout Helb privati šiuolaikinio meno kolekciją. Ji nustebino savo kilme - Aarnout kolekcionuoja SAUDO ARABIJOS meną. Tai buvo mano pirmoji pažintis su šios šalies šiuolaikiniu menu (net negalvojau, kad ten toks dalykas gali būti).

Standartinio ofiso dydžio kambaryje Aarnout eksponuoja 6 Saudo Arabijos menininkus, iš kurių trys moterys. Tiesa, visi menininkai ne tik kuria, bet ir turi “normalius darbus” (kitaip negalėtų kurti), bet tai netrukdo jų kūrinių kokybei. Kaip tik suteikia kitokį braižą.

Pavyzdžiui, menininkas Ahmed Mater Al-Ziad Aseeri savo darbuose dažnai naudoja rengeno nuotraukas. Juk vaizduoti žmogaus išorės neleidžia jų tikėjimas. Taigi, menininkas, kartu būdamas ir gydytojų, tai išsprendžia savaip :)

Kiti menininko darbai:

Kaip žmogaus evoliuciją mano Ahmed Mater:

Šis darbas buvo pristatytas Kairo bienalės metu.  Tiesa, Ahmed Mater kūriniai eksponuojami visame pasaulyje: JAV, D. Britanijoje, JAE, Prancūzijoje ir kt. bei parduodami žymiausiuose aukcionuose (kainos apie 20 tūkst. eurų).

Daugiau apie menininką ir jo pasiekimus galite rasti čia.

Kitas man patikęs menininkas - Abdulnasser Gharem. Savo meną jis vadina “Art of Survival”. Nepaisant fakto, jog Gharem yra leitenantas, jis drąsiai reiškia nuomonę įvairiais klausimais.

Pavyzdžiui, performanso “Flora and Fauna” metu Gharem tikrino, ar tikrai naujai miestuose pasodinti medžiai gamina užtektinai deguonies, kad išgyventų bent vienas žmogus. Taip menininkas norėjo atkreipti dėmesį, jog dirbtinai pasodinti medžiai kelia grėsmę ten gyvenčiai florai ir faunai, nes iš žemės gelmių išsiurbia drėgmę.

Video ir nuotraukos iš serijos “Path” kalba apie tragediją ištikusią dar 1982 m., kai šimtams žmonių besigelbėjant nuo potvynio ant nenaudojamo tilto, jis nugriuvo. 2007 m. menininkas ant tilto griuvėsių užrašė žodį “kelias” (arabiškai) bei sukūrė apie tai video darbą. Jį galite pažiūrėti čia.

O šie darbai neabejotinai primena rugsėjo 11-ąją, ar ne?

Kiti Gharem darbai:

Kiti kolekcijoje esantys menininkai:

Galiausiai, labiausiai mane sužavėjo pats kolekcionierius Aarnout Helb ir jo kolekcijos koncepcija. Visų pirma, stebina tai, jog olandas niekada nebuvęs Saudo Arabijoje, nusprendė kolekcionuoti būtent šį meną.
Be to, smagu, kad kolekciją gali apžiūrėti kiekvienas to pageidaujantis.  Reikia tik susitarti iš anksto ir pats Aarnout mielai dalinasi savo patirtimi. Taip jis ne tik didina jo turimų menininkų žinomumą, bet ir,supažindina su arabų šiuolaikiniu menu. Pasirodo užtenka orginalios kolekcijos ir noro pasidalinti savo aistra, kad mažas ofiso kambarėlis tamptų įsimintinu muziejumi.
Daugiau apie Greenbox muziejų rasite čia.

Meno rinka 2010/2011

Comments Off

PAKLAUSIAUSI ŠIUOLAIKINIAI MENININKAI (pagal pardavimus aukcionuose 2010.06.01-2011.06.30)

1. Basquiat Jean-Michel (JAV) - bendra pardavimų suma 55 mln. EUR (parduoti 62 kūriniai)
2. Zeng Fanzhi (Kinija) - 39 mln. EUR (63)
3. Koons Jeff (JAV) - 30 mln. EUR (68)
4. Zhang Xiaogang( Kinija) - 30 mln. EUR (61)
5. Chen Yifei (Kinija) - 28 mln. EUR (49)
6. Prince Richard (JAV) - 18 mln. EUR (61)
7. Wang Yidong (Kinija) - 16 mln. EUR (33)
8. Murakami Takashi (Japonija) - 16 mln. EUR (560!!!)
9. Hirst Damien (D. Britanija) - 15 mln. EUR (249!!!)
10. Zhou Chunya (Kinija) - 15 mln. EUR (109!!!)

Kalbant apie bendrą aukcionuose parduotų meno kūrinių skaičių, šie metai rekordiniai. Kaip matote, daugiausia meno kūrinių aukcionuose pardavė Takashi Murakami bei Damien Hirst.

2011 m. I semestro meno pardavimai sudarė 4,3 mlrd. EUR - tai geresnis rezultatas nei visų 2009 m. (duomenys TIK apie aukcionų pardavimus. Kiek ir kokie pardavimai vyksta galerijose ir menininkų studijose galime tik spėlioti):

  • Modernaus meno pardavimai siekė 2,365 mlrd. EUR
  • Pokario meno - 0,792 mlrd. EUR
  • Šiuolaikinio meno - 0,497 mlrd. EUR
  • XIX a. meno - 0,361 mlrd. EUR

Be to, 2011 m. pakilo ir parduodamų meno kūrinių kainos. Prieš metus tik 17% meno kūrinių kainavo daugiau kaip 5000 EUR, 2011 m. - 32%. Noriu atkreipti dėmesį, jog net 68% kūrinių kainuoja vis dar mažiau nei 5000 EUR, iš kurių 38% kainuoja mažiau kaip 1000 EUR. Čia kalbame tik apie pardavimus aukcionuose. Jei būtų galima gauti duomenis iš galerijų, neabejoju, jog ši dalis taptų dar didesnė.

Brangiausias meno kūrinys - tai 2010 m. lapkričio 10 d. už 10,8 mln. EUR parduota Jeff Koons skulptūra “Balloon Flower” (mėlyna) (Christie’s aukcionas Niujorke).

Antras brangiausias meno kūrinys irgi Koons “Pink Panther” - 10,4 EUR (Sotheby’s aukcionas Niujorke).

Trečias - 2005 m. netikėtai mirusio kinų menininko Chen Yifei paveikslas “Wind of Mountains Village” - 7,7 mln. EUR (China Guardian aukcionas Pekine).

Kinai tampa neatsiejame meno rinkos dalis: tiek jų menininkai, tiek jų pirkėjai. Meno sostinę vis dar išlaika Niujorkas, kuriame vyksta daugiausia meno sandorių, tačiau antrą vietą jau ryžtingai užėmė Pekinas.

Svarbiausių meno rinkoje miestų sąrašas atrodo taip:

  1. Niujorkas
  2. Pekinas
  3. Hong Kongas
  4. Londonas
  5. Šanchajus
  6. Paryžius
  7. Hangzhou (Nr.7, o aš net nežinau, kaip tarti miesto pavadinimą…)
  8. Stokholmas
  9. Singapūras
  10. Dubajus

Lyderių pozicijas užima ir Kinijos meno aukcionai:

  1. Christie’s - 235 mln. EUR
  2. Sotheby’s - 219 mln. EUR
  3. Poly (Kinija) - 88 mln. EUR
  4. Philips de Pury - 87 mln. EUR
  5. China Guardian (Kinija) - 44 mln. EUR
  6. Beijing Hanhai (Kinija) - 18 mln. EUR
  7. Beijing Council (Kinija) - 16 mln. EUR
  8. Shanghai Tianheng (Kinija) - 14 mln. EUR
  9. Ravenel Art Group (Kinija) - 13 mln. EUR
  10. Beijing CNTC (Kinija) - 10 mln. EUR

Sakoma, jog ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, keičiasi meno rinkos centrai ir skonis. Kažkada meno centras buvo Paryžius, paskui Niujorkas, dabar matome, jog jis juda į Rytus.

*Šios įrašo duomenys paimti iš ArtPrice skelbiamos metinės meno rinkos apžvalgos