Kokį pasaulio miestą pavadintumėte meno centru? Paryžių? Londoną? Gal Veneciją? O gal teko girdėti apie Juodosios uolos (Black Rock) miestą Nevados dykumoje? Jis yra trečias pagal dydį miestas Nevados valstijoje, JAV, bet egzistuoja tik savaitę per metus. Ir tik vardan meno.
Šiandien, kaip ir kiekvienais metais savaitę prieš Darbo dienos šventę, Juodosios uolos dykumoje vyksta „Degančio žmogaus” („Burning man”) festivalis. Tai vienas didžiausių ir keisčiausių šiuolaikinio meno festivalių pasaulyje. Jo metu nieko nestebina didžiulis važiuojantis keksas, nuogi žmonės, žaliai ar mėlynai išsidažę Google įkūrėjai ir milžiniškos judančios ar šviečiančios instaliacijos, pagamintos iš neįtikėtinų medžiagų.
Savaitei visi ir viskas tampa menininkais ir menu. Dalyvauti kviečiami visi norintys. Tuo tarpu, stebėtojai nepageidaujami. Jei esi “Degančiame žmoguje” PRIVALAI DALYVAUTI milžiniškame meno plenere kartu su visais. Ir visai nesvarbu, kaip – sukursi instaliaciją, vaidinsi spektaklyje, tiesiog įdomiai apsirengsi ar visai nusirengsi. Viskas tinka – svarbiausia atvykti kaip tabula rasa: atvira širdimi, be išankstinių nuostatų, ir nebijoti žaisti meną. Čia svarbiausia ne rezultatas, o pats kūrybos procesas.
Kiekvienas festivalis turi tematiką, kuria varijuodami dalyviai kuria. Buvo tokios temos kaip „Derlingumas“, „Laikas“, „Pragaras“, „Kūnas“, „Viltis ir baimė“ bei „Žalias žmogus“. Šių metų tema yra „Amerikietiška svajonė“. Organizatoriai siūlo susimąsti, kuo Amerika gali didžiuotis ar dėl ko gali būti barama, kuo juokina pasaulį ar kuo kelia siaubą? Asmenines nuoskaudas ir pyktį derėtų palikti namie, Juodosios uolos mieste laukiama jumoristinio požiūrio į problemas ir platesnio mąstymo apie pasaulio ir Amerikos sąveiką.
Festivalio metu organizatoriai siekia Juodosios uolos miestą paversti vieta, kurioje karaliauja tik menas ir išnyksta vartotojiška visuomenė. Viena iš festivalio taisyklių – jo metu nėra naudojami pinigai. Festivalio organizatoriai pasirūpina tik viešaisiais tualetais ir apsauga. Dalyviai privalo atsivežti viską, ko gali prireikti savaitę gyvenant dykumoje. Tiesa, jei ko pritrūko, galite tikėtis tai gauti dovanų. Festivalyje dovanos yra itin skatinamos. Nieko nestebina nemokamai dalinami kokteiliai ar kepamos bandelės pusryčiams. Meno kūrimas taip pat traktuojamas kaip dovana, dovana tave supančiai aplinkai.
Dar viena festivalio “Degantis žmogus” taisyklė - festivalyje negalima naudoti jokių transporto priemonių, išskyrus dviračius ir automobilius – mutantus. Pastarieji - tai automobiliai, kurie būtent festivaliui yra sumontuojami, papuošiami ar išdažomi. Beje, automobilio maketą reikia suderinti su festivalio organizatoriais prieš atvykstant. Būtent todėl kiekvienas automibilis – mutantas - tai dar vienas meno kūrinys nuspalvinantis festivalį.
„Degantis žmogus“ gimė 1986 m. San Franciske. Vietiniai menininkai Laris Harvis (Larry Harvey) ir Džeris Džeimsas (Jerry James) saulės grąžos proga (mūsų Joninės) sugalvojo keistą ritualą – paplūdymyje sudegino didelę medinę žmogaus skulptūrą. Vėliau ši tradicija persikėlė į Nevados dykumą. Ir galiausiai išsivystė į grandiozinį renginį pavadintą „Degantis žmogus“. 1992 m. festivalyje dalyvavo tik 600 žmonių, o 2007 m. – beveik 50 tūkstančių žmonių.
Pagrindinis festivalio atributas, medinės žmogaus skulptūros deginimas, išliko iki šiol – šeštadienio vakare įspūdingai sudeginama 12 metrų skulptūra kartu su kitomis meno instaliacijomis bei šventykla (ji irgi pastatoma specialiai meno šventei). Tai lyg paskutinis šventės akcentas, įprasminantis kūrybos, saviraiškos, netikėtų atradimų ir neribotos fantazijos savaitę, praleistą dykumoje vidury niekur.
Žmonės, pabuvoję festivalyje „Degantis žmogus“, teigia, jog bandyti papasakoti, kas tai yra - yra tas pats kaip neregiui apibūdinti spalvas. Organizatoriai žada, jog festivalias - tai keisčiausia meno pamoka Jūsų gyvenime. Mane tai įkalbėjo. Kitų metų vasarą palydėsiu su tūkstančiais kūrybingų žmonių toli nuo civilizacijos, bet meno centre. Prisijungsite?
