Visiems mums gerai žinoma frazė, užrašyta ant ŠMC fasado, „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino” (Pierr Bismuth).
Dabar kiekvienas gali apsilankyti savo personalinėje parodoje, net jei iki šiol nežinojo, jog yra menininkas 
Tiesiog apsilankykite čia
Kaip ir kiekvieną pavasarį meno leidinys Artnewspaper paskelbė 2010 m. populiausių muziejų bei labiausiai lankytų parodų sąrašą.
Lyderiaujančių muziejų sąrašas jau daugelį metų nesikeičia ir niekuo nestebina:
Nemažiau nustebino ir vokiečių menininkės Rebecca Horn parodos populiarumas. Menininkės, kuri garsėja savo instaliacijomis ir performansais, parodą aplankė daugiau kaip 6700 lankytojų per dieną.
Pora instaliacijų iš parodos:
Vis tik šiuolaikinio meno parodų organizavime lyderiavo Moma (Niujorkas). Jis surengė 4 iš 10 populiariausių parodų (džiaugiuosi, kad teko aplankyti tris iš jų. Marina Abramovič tikrai verta būti lydere. Super paroda):
Dar vienas faktas, kuris mane nustebino - tai, kad Tate Modern (Londonas), būdamas vienu lankomiausių muziejų pasaulyje, 2010 m. parodos nepatenka net į Londone rengtų parodų dešimtuką. Aukščiausiai esanti paroda yra “POP”. Mano subjektyve nuomone, tai buvo viena prasčiausių ir pigiausių Tate parodų.
Labiausiai lankytų parodų Londone sąrašas:
Visą muziejų ir parodų sąrašą gali pamatyti čia.
Kas ji?
Meno istorikė, kuratorė ir privačių meno kolekcijų konsultantė.
Kur ji dirbo?
Lenkijoje, Škotijoje, JAV, Čekijoje, Danijoje, D. Britanijoje, Argentinoje, Italijoje, Austrijojoje, JAV, Lenkijoje, JAV, Lenkijoje.
Į kokius klausimus ji žino atsakymus?
Kas yra kolekcionavimas? Kaip formuoti privačią kolekciją? Kurie jaunieji menininkai perspektyūs? Kaip kolekcionuoti naująją mediją? Kaip sukurti sinergiją tarp meno ir verslo? Kaip veikia meno fondai? Kaip sukurti kultūros traukos centrą mieste? Kokios Rytų Europos meno perspektyvos?
Kas čia?
Art Station (Poznanė, Lenkija).
APIE VISA TAI IR IR DAUGIAU VASARIO 25 D. 17 VAL. NDG
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia
Keletas idėjų, ką veikti muziejuje.
Netyčia aptikau vienos menininkės iš Čikagos blogą “Jumping in Art Museums”. Jame publikuojamos autorės ar kitų žmonių nuotraukos, kuriuose jie įsiamžina pašokę prie juos žavinčio meno kūrinio. Menininkė net organizuoja specialius renginius, kurių metu viename muziejuje susirenka žmonės ir pašoka prie pasirinkto kūrinio.
Be to, kiekvienas save užfiksavęs šuolyje, gali nuotrauką atsiųsti blogo autorei info@allisonreimus.com. Laiške reikia nurodyti savo vardą, muziejaus, kuriame esate pašokę, pavadinimą bei meno kūrinio, kuris privertė jus pašokti iš džiaugsmo, vardą. Lietuvos muziejų šiame bloge vis dar nėra. Ištaisome šią klaidą? 
O kaip jums idėja muziejuje pabėgioti?
Menininkas Martin Creed iš šitos pramogos padarė meną. Tiesa sakant, pačiai teko būti Tate Britain, kai žmonės ten bėgiojo. Pradžioje nesupratau, kas vyksta. Paskui laukdavo kitų prabėgančių
O kaip dėl bėgiojimo muziejuje nuogai?
Fotografė Zach Hyman fotografavo nuogą moterį Metropolitan muziejuje. Tiesa, po kelių sekunčių nuogalė buvo sustabdyta muziejaus apsaugos darbuotojų. Nors muziejuje eksponuojami šimtai aktų, gyvos nuogos moterys, pasirodo, griežtai draudžiamos.
Ir galiausiai, apie dalyką, kuris svarbiausias meno muziejuose - žiūrėti į meno kūrinius. Žiūrėti, matyti, stebėtis, žavėtis, nekęsti, suprasti, nesuprasti, klausti…. Siužetas apie vieną mano mylimiausių menininkų Ryan Gander ir jo projektą “We are Constant”, kuriame svarbiausias meno objektas tampa būtent žiūrovas.
Viešėdama JAV labai nustebau išgirdusi, jog didžioji dalis svarbių muziejų (Moma, Metropolitan ir kt.) buvo įsteigti ir priklauso privatiems asmenims. Štai prieš keletą savaičių apie naują muziejų pranešė vienas didžiausių JAV meno kolekcionierių Eli Broad. Jis investuos daugiau kaip 300 mln. USD į šiuolaikinio meno muziejų Los Andžele. Muziejų steigimas privačiomis lėšomis – tai JAV jau pora šimtmečių egzistuojanti tradicija. Tuo tarpu, Europoje, ypač Rytų Europoje, tai visai neįprastas dalykas, ar ne? Atrodo, jog situacija čia keičiasi.
Retam viešinčiam Kijeve neteko aplankyti Pinčiuko muziejaus. Kartas nuo karto meno pasaulyje išgirstame žinias apie ambicingus Ambramovičiaus draugės Darios Žukovos ar Marijos Baibokovos projektus. Daugelis prisipažįsta, jog šių institucijų organizuojamos parodos toli lenkia valstybinius muziejus ir įnešė gaivaus oro gūsį į Ukrainos ir Rusijos meno rinkas.
Prieš kurį laiką apie naujo muziejaus stegimą prabilo ir Lenkijos oligarchas Mare Roefler. Verslininkas 2011 m. gegužę atidaro privatų muziejų, kuriame bus eksponuojama jo kolekcija. Mare Roefler daugiau kaip dvidešimtmetį rinko Ecole de Paris darbus. Kolekciją sudaro daugiau kaip 1000 meno kūrinių, sukurtų Lenkijos išeivių.
Dar labiau nustebino žinia iš Lietuvos. Vasarą “Fermento” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus viešai pareiškė apie savo norą statyti pirmąjį privatų muziejų Lietuvoje:
„Lietuvoje ir konkrečiai Vilniuje trūksta vaizduojamojo meno ekspozicijos erdvių, todėl yra svarstoma idėja spręsti šią problemą pastatant Modernaus meno centrą (muziejų). Tuo pačiu jame būtų eksponuojama privačių kolekcionierių ir dailininkų surinktos modernaus meno kolekcijos. Taip šis vertingas paveldas visuomenei taptų labiau prieinamas. Šiuo metu planai yra derinami su Vilniaus miesto administracija, tačiau noriu pabrėžti, kad tai – visiškai privati iniciatyva ir jos įgyvendinimui būtų naudojamos privačios lėšos”, – sakė „Fermento“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus.
Kaip jūs žiūrite į šį reiškinį? Palaikote? Manote, jog menas turėtų būti nepriklausomas nuo privačių interesų? Ar tikite, jog sveikas protas ir finansinė laisvė puikus derinys ambicingiems projektams įgyvendinti?
