Žymė: technologijos

Meno institucijos ir socialiniai tinklai

3 525

Retas iš mūsų vis dar neturi savo profile Facebooke. Daugelis tikriausiai bent kartą per dieną prisijungia ir patikrina, kaip gyvena “draugai”. Šiek tiek mažesniais tempais, bet į Lietuvą ateina ir Twitter manija. Socialiniai tinklai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Kaip su jais draugauja meno institucijos?

Neseniai radau įdomią statistiką – labiausiai Twitteryje sekamų muziejų sąrašą. Skliausteliuose pateikiu, kiek jie turi fanų Facebooke:

1.    Museum of Modern ART (JAV) – 24.255 (158.086)
2.    Brooklyn Museum (JAV) – 23.263 (8.000)
3.    Tate (D. Britanija) – 13.269 (42.733)
4.    J. Paul Getty Museum (JAV) – 9.440 (99)
5.    The Women’s Museum (JAV) – 7.341 (278)
6.    Philadelphia Museum of Art (JAV) – 6.250 (2.495)
7.    Whitney Museum of American Art (JAV) – 5.514 (11.083)
8.    The Metropolitan Museum of Art (JAV)  5.344 (71.534)
9.    Science Museum (D. Britanija) – 5.068 (4.512)
10.   Victoria & Albert Museum (D. Britanija) – 4.560 (11.475)

Lyginant su Ashton Kutcher (jis turi 2,5 mln. sekėjų Twitter ir tiek pat fanų Facebooke), Obama (1,6 mln.sekėjų Twitteryje ir 6,4 mln.fanų Facebooke) ar Michael Jackson (Facebooke jo fanų skaičius siekia 5,5 mln.),  muziejų pasiekimai nėra itin ženklūs. Nepaisant to, džiugu, kad jie stengiai palaikyti ryšį su lankytojais, kuriems įdomu paskutinės naujienos, nuotraukos iš parodų ar diskusijos su muziejaus darbuotojais įvairiais klausimai.

Situacija Lietuvoje. Man nepavyko rasti nė vienos meno institucijos Twitter. Facebook galime džiaugtis ŠMC draugija (425 fanai). Būtų smagu, jei dažniau išvystume naujienas, nuotraukas iš naujausių parodų ar šiaip dėmesį fanams. Tuo tarpu, naujai atsidariusi Nacionalinė galerija turi grupę „Už viešą Nacionalinės dailės galeriją“. Jos aprašymas: „Mes uz galerijas visuomenei, o ne VIP’ams! Kodel Nacionalines Dailes Galerijos atidarymas tik su kvietimais??? Mes jauciam teise i Ciurlionio parodos ir apskritai i NACIONALINES (ne privacios!!!) galerijos atidaryma”.

Manau, kad 2009 m.nebeužtenka kas kelis mėnesius atnaujinamos naujienų rubrikos internetiniame puslapyje. Pats laikas pradėti bendrauti su savo lankytojais ir suprasti, kad ryšių palaikymas su klientais svarbus, ne tik pelno siekiančiomis įmonėms, bet  ir meno institucijoms.

Menas ir šiuolaikinės technologijos

2 588

Šį kartą ne apie šiuolaikinį meną, o apie meno ir šiuolaikinių technologijų sintezę. Preitą savaitę į žymiausių muziejų dešimtuką įeinantis Prado muziejus ir „Google Earth“ pristatė bendrą projektą, kuris į virtualią erdvę perkėlė muziejaus žymiausius kūrinius.

Naudojant skaitmeninį pasaulio žemėlapį „Google Earth“ galima apžiūrėti ne tik erdvinį muziejaus vaizdą, bet ir 14 jame eksponuojamų tapybos darbų, tame tarpe Velazquez, Goya ir Rubens. Internete pateikti vaizdai buvo nufotografuoti 14 gigapikselių raiška, kas leidžia pamatyti visas kūrinio detales. Taip paveiksluose gali rasti daug netikėtų detalių. Muziejuje niekada nebūčiau atkreipusi dėmesio į vapsvą ant gėlės Rubenso paveiksle „Trys gracijos“ ir nemanau, kad pamatyčiau ašaras ar ant žemės besimėtančius kaulus van der Weyden “Ėmime nuo kryžiaus”. Naujasis projektas leidžia iš naujo atrasti žinomus darbus - pajausti atradėjo džiaugsmą žiūrint į tai, kas atrodė pažįstama.

Galimybė detaliai išstudijuoti paveikslus tikrai nepakeis apsilankymo muziejuje, bet smagu, kad meno pasaulis pradeda išnaudoti internetinių technologijų suteikiamas galimybes. Laukiame naujų projektų. Gal ateinantį kartą susijusių su šiuolaikiniu menu.

P. S. Norintiems apžiūrėti Prado muziejaus tapybos šedevrus kairėje esančioje „Google Earth“ įrankių juostoje reikia pasirinkti „3D buildings“, paieškos „fly to“ langelyje surinkti „Prado“ ir paspausti mygtuką.