Visada buvau už meno ir verslo sintezę. Žinoma, galima sakyti, jog verslo įmonės remia meną tik dėl savo vardo žinomumo didinimo, bet jei ir taip, nematau tame nieko blogo. Juk laimi abi pusės. Įmonei mecenavimas ar meno apdovanojimo steigimas – tai puiki reklama, o menininkai – gauna puikias sąlygas toliau vystyti savo talentą.
Smagu, kad net ir ekonominės krizės metu verslininkai neatsisako meno mecenavimo. Neseniai Gugenheimo muziejuje Niujorke buvo įteikta Hugo Boss meno premija. Lauretė Emily Jacir gavo 100 tūkst. JAV dolerių stipendiją. Be to, kitai metais Gugenheimo muziejuje bus surengta autorės kūrybos retrospektyva. Galime pasidžiaugti, kad 2003 m. ŠMC eksponavo šios menininkės darbą “Iš Teksaso su meile”– filmas apie važiavimą niekuo neypatingu keliu akompanuojant muzikai; filmo idėja - apie palestiniečiams stebuklą primenančią galimybę važiuoti valandą ir žinoti, kad nieks nesustabdys (kariuomenė, kontrolės postai, kelio barikados).
Hugo Boss premija kartu su Gugenheimo muziejumi skiriama jau nuo 1996 m. Ji skirta vidutinio amžiaus menininkams. Hugo Boss remia ir kitus Gugenheimo muziejaus renginius. Pavyzdžiaui šiuo metu vykstančią parodą “theanyspacewhatever”, apie kurią trumpai buvau užsiminusi seniau.
Dar vienas puikus meno mecenato pavyzdys yra Cartier. Preitą savaitę Cartier paskelbė dalyvių registraciją Cartier meno apdovanojimui gauti. Konkurse gali dalyvauti visi menininkai, negyventantys D. Britanijoje, prieš ne daugiau kaip penkis metus baigę mokymosi įstaigą arba jaunesni nei 30 metų. Pats apdovanojimas yra organizuojamas Frieze Projects. Laimėtojas gauna galimybę pristatyti savo darbą Frieze meno mugėje Londone 2009 m. spalį. Cartier dengs ne tik gamybos kaštus (limitas 10.000 svarų sterlingų), menininko išlaidas, dienpinigius, kelionės išlaidas, bet ir suteiks studiją Gasworks Londone nuo rugpjūčio iki spalio mėnesių.
Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje turime viena meno apdovanojimą, kurį skiria verslo įmonė – nuo 2000 m. Swedbankas skiria meno premiją šiuolaikiniems menininkams. Pirmaisiais metais tai buvo tik Estijos kūrėjų konkursas, nuo 2003 m. jame pradėjo dalyvauti ir menininkai iš Latvijos bei Lietuvos. Šiais metais į konkursą buvo pakviesti ir menininai iš Švedijos bei Rusijos.
2008 m. Swedbanko meno premija ir 10.000 eurų atiteko latvių menininkui Miks Mitrevics. Tiesa sakant, šis darbas tikrai išsiskyrė iš kitų nominantų. Visų pirma, menininko eksponuojamų instaliacijų tema – kas mes esame ir kaip patiriame pasaulį. Tai lyg ir žinomas, daug kartų iškeltas klausimas, bet visais laikais išliekantis aktualus. Tik įžengus į ekspozicijos salę užlieja prisiminimų lavina. Šį stiprų jausmą Mitrevics sukelia pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis – iškylų kilimėlyje linguoja sukaišiotos smilgos, ant sienų šiurena Polaroid nuotraukos, skamba paukščių balsai, ant rašomojo stalo stalinė lempa apšviečia vaikiškų žaidimų aikštelės imitaciją. Viskas taip paprasta ir kartu genialu. Visuose kūriniuose jaučiasi ryšys su pačiu menininku, jo patirtimis ir prisiminimais. Iš kitos pusės, nejučia pats su juo susitapatini ir prisimeni savo išgyvenimus.
Galime rasti ir kitokių meno rėmimo formų – Takeshi Murakami apipavidalintas Luis Vuitton rankines, Hirsto sukurtus džinsus Levi‘s, Roy Lichtensteino dekoruotus BMW automobilius ar Koons dekoruota jachta. Nors manau, kad menas vis tik turėtų likti menu, kritikuoti visada paprasčiau. Bet kuriuo atveju, verslo iniciatyva įsilieti į meno pasaulį ir gal net tapti jo dalimi, yra tikrai sveikintina.
